vežėjas

2 vežė́jas (-is J, -us), -a smob. (1) DŽ, NdŽ, -à (3) DūnŽ, vežė̃jas (2) K, Rtr, KŽ; SD¹129, SD56,403, D.Pošk, Sut, I, N, M, L, LL23,36 1. kas verčiasi keleivių ar krovinių vežiojimu: Miestų profesiniai vežėjai turėjo lengvus keleivinius vienkinkius v[ežimus] su pastatomu odiniu ar brezentiniu uždangalu keleiviams apsaugoti nuo lietaus LEXXXIII 486. Mane atiduoda globoti vienam giminaičiui, pas ponus tarnaujančiam vežėju K.Būg. Anas Vilniuj buvo vežė́ju Btrm. Tada šitie [mėšlo] vežėjaĩ, kad būt plūgų, būt padėję art Ob. Pradžioj į pamokas važiuodavo su vežėju, paskui su savo račiukais J.Balč. Kitąsyk vienas ponas turėjo labai gudrą vežėją BsMtII95. Kažin kur toli skambėjo vežėjo varpelis J.Bil. Aš už vežėją važiuosiu Žem. Vežėjai maustė arkliams abrakines avižų, dangstė juos gūniomis ir patys su pavilgos tarbelėmis slinko pas kirtėjus prie artimiausių ugniakurų M.Katil. Ir pasogą duosim: du bėru žirgeliu, margą karietėlę, jauną vežėjėlį BsO326. ^ Kokie ratai, toks vežėjas LTR(Jnš). Kiti metai, kiti ratai, kiti vežėjai LMD(Pšl). 2. kas veža ką: Ledas lūžo i rogės su tuo varpu nuskendo, o tie vežė́jai spėjo nulakstyt Slv. Anas nuolatinis grietinės vežė́jas Km. Tie [nuotakos] vežėjaĩ atatraukia nuometą Brž. Verk, skrynelė, verk, margoji, vežėjėlę išleisdama JV334. | Sėsk į juodą laivelį, į mano vežėjėlį Š(Mrj). 3. kas išveždina, tremia, trėmikas: Visi vežėjaĩ skundėjai gyvena kaip ponai Rdn. Vežė́jams i plaukas nu galvos nenukrito, i pensijas visi gauna Krš. Nuvažiuojam, žiūrom vežė́jus Srj. \ vežėjas; išvežėjas; pavežėjas; parvežėjas; pervežėjas; privežėjas